iškoryti — iškorýti vksm. Asfáltas iškori̇̀ja, į tarpeliùs pateñka vanduõ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išburbėti — 1 išburbėti, ìšburba (išbùrba), ėjo intr. 1. burbant, murmant iškalbėti: Nepatiko kas, tuoj ir ìšburba Gs. 2. burbant, murmant išeiti: Nieko nedavėm, tai išburbėjo supykęs Kp. 3. su triukšmu išlėkti, išvažiuoti; išsiveržti: Vestuvininkai… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškarbatkuoti — ×iškarbatkuoti J 1. tr. išpuošti mezginiais. 2. intr. iškiožėti, iškoryti. karbatkuoti; iškarbatkuoti; nukarbatkuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaužoti — intr. išrūgti, iškoryti: Alus, putra, duona iškaužojo, t. y. išrūgo J. Pienas iškaužojo, kailraugiu pavirto Up. Pasukos iškaužojo, nėkais nuejo Krkl. Pienas surūgo, kaužote iškaužojo Lkv. | Duona iškaužojo lyg korys Kltn. Kai atšyla, tai sniegas… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaužėti — intr. 1. išakyti, iškoryti: Jau ledas kaip korys – taip iškaužėjo Rs. 2. supelyti: Padėjo valgyti tokį iškaužėjusį pyragą Rt. kaužėti; iškaužėti; nukaužėti; sukaužėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškiožti — iškiõžti intr. pasidaryti puriam, iškoryti: Sniego čerkšnai iškiõžę, t. y. bi pasikabinę, pasipūtę stovi J. kiožti; iškiožti; pakiožti; sukiožti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškoriuoti — žr. iškoryti: Tarė gintarus esančius pušų iškoriavusiomis ašaromis S.Dauk. | refl.: Pyragai gerai pavyko, išsikoriãvo taip gražiai Užv. Sniegas pavasarį išsikoriuo[ja] J.Jabl(Žem). Žemė išaižėjusi, išsikoriavusi, trupi, puri Škn. Išsikoriãvusi… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškorėti — 1 iškorėti intr. Š 1. žr. iškoryti: Duona iškorėjusi, išsikėlusi, aukšta Lkž. Pyragas iškorėjęs, t. y. skylėtas J. Iškorėjęs, gražus pyragas Kv. Būs pavasaris, sniegas visai iškorėjęs Up. Visas ledas jau iškorėjęs Vvr. Kaulas visai iškorėjęs,… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškėžyti — intr. pasidaryti tuščiu viduriu, iškoryti, išakyti; išpursti: Jei tik aršesnė sausra pasitaiko, tie mėnesiniai ridikėliai tuojau iškėžỹja Vl. kėžyti; iškėžyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpursti — 1 išpur̃sti intr.; SD1152 1. pasidaryti minkštam, iškoryti, išakyti: Išpur̃tęs ridikas J. Išpur̃sta griežčiai, ridikėliai Ob. Senam nemožna sodint ridikai, be bus išpurtę LTR(Slk). Katrą paimi griežtį, vis išpur̃tęs ir išpur̃tęs Slk. Kai preina… … Dictionary of the Lithuanian Language